Pirma pamoka pas korepetitorių – ko klausti, ką stebėti

Pirmoji pamoka pas naują korepetitorių dažnai sprendžia, ar bendradarbiavimas tęsis. Tai ne tik mokymo užsiėmimas, bet ir abipusis pažintinis pokalbis. Šiame straipsnyje aprašome, ką tikrai verta paklausti dar prieš pamoką, ką stebėti per pamoką ir kaip įvertinti po jos.

Ką paklausti prieš pamoką

Naudinga prieš pirmąją pamoką trumpai pasikalbėti telefonu arba per žinutes. Verta paklausti: (1) Su kokio amžiaus mokiniais daugiausia dirba? (2) Kiek metų dirba šioje srityje? (3) Ar dirba pagal konkrečią mokyklos programą, ar pagal savo metodiką? (4) Kaip tvarko namų darbus? (5) Kaip atrodo tipiška pamoka? Atsakymai – ne tiek apie patį turinį, kiek apie tai, ar žmogus aiškiai mąsto.

Pirmoji pamoka – ką stebėti per pirmąsias 10 minučių

Patyręs korepetitorius pirmąsias 10 minučių nemoko. Jis kalbasi: kuo dabar užsiima vaikas mokykloje, kas sekasi gerai, kas sunkiai, kas vaikui pačiam labiausiai trukdo, ko vaikas tikisi iš pamokų. Tai ne tuščios kalbos – iš to formuojasi pasirengimo planas. Jei korepetitorius iškart imasi spręsti uždavinį be jokio konteksto – tai signalas, kad jis dirba mechaniškai.

Vidurys – ar vaikas aktyvus, ar pasyvus

Gerai vedamoje pamokoje vaikas kalba bent tiek pat kiek korepetitorius. Jis aiškina savo logiką, suklysta, taisosi, klausia. Jei pamoka virsta monologu (korepetitorius aiškina, vaikas tyliai klausosi) – tai jau klaida. Tikras supratimas matyti tik iš paties vaiko veiksmų.

Tonas – ar vaikas jaučiasi saugiai klysti

Vaiko ir korepetitoriaus santykis svarbesnis nei daugelis tėvų supranta. Stebėkite, kaip korepetitorius reaguoja, kai vaikas pasako klaidingą atsakymą. Geras: „Įdomu, kodėl taip galvoji? Pasižiūrėkim, kurioje vietoje mintis nuklydo.“ Blogas: „Ne, neteisingai“ – ir iškart pateikia teisingą atsakymą. Pirmasis tonas formuoja pasitikėjimą savimi, antrasis – baimę klysti.

Pabaiga – ar yra aiškus planas, kas toliau

Po pirmosios pamokos korepetitorius turėtų gebėti glaustai pasakyti: „Aš matau, kad pagrindinė problema yra X. Per artimiausias 4–6 pamokas dirbsime su Y. Po to vertinsime, ar reikia pakeisti kryptį.“ Jei jis pasako tik „bus gerai“ – planavimo dar nėra. Tai gali būti normalu po vienos pamokos, bet po antros – jau ne.

Klausimai, kuriuos verta užduoti vaikui po pamokos

Vakare paklauskite vaiko: „Kas pamokoje pavyko geriausiai? Ar buvo momentas, kai jautei, kad supratai?“ Jei vaikas turi konkretų atsakymą – pamoka pavyko. Jei sako „nieko ypatingo“ – ne būtinai blogas ženklas, bet verta dar palaukti antrosios. Pasitikėjimas korepetitoriumi neateina iškart.

Kada keisti korepetitorių

Jei po 3 pamokų jaučiate, kad vaikas taip ir neprisijaukina korepetitoriaus, nenori pas jį grįžti, o pamokos virsta prievole – tai pakankamai aiškus signalas, kad žmogus netinka. Tai ne korepetitoriaus „kaltė“ – tiesiog ne kiekvienas mokytojas tinka kiekvienam vaikui. Ieškokite kito ir nepradėkite kaltinti vaiko.

Daugiau – kaip atpažinti gerą korepetitorių (7 ženklai), korepetitoriaus pamokos struktūra. Pasirinkite korepetitorių iš katalogo arba pradėkite pagal dalyką – matematika, anglų, lietuvių.