Mokyklos ir korepetitorius: kaip suderinti

Vaikas, kuris turi ir mokyklos mokytoją, ir korepetitorių, gali patekti į keistą situaciją: du suaugusieji kalba apie tas pačias temas skirtingai. Kuris yra teisus? Šis straipsnis paaiškina, kaip suderinti abu vaidmenis, kad jie padėtų, o ne konkuruotų.

Mokytojo ir korepetitoriaus skirtumas

Mokyklos mokytojas dirba su 25 vaikais vienoje klasėje, sekdamas valstybinę programą. Jo užduotis — patenkinti vidutinį poreikį per 45 minutes per pamoką. Korepetitorius dirba su vienu vaiku, gali pritaikyti tempą, gilintis į konkrečias spragas, kartoti, kol vaikas supranta.

Šie vaidmenys nekonkuruoja: mokytojas duoda bendrą vaizdą ir struktūrą, korepetitorius — gylį ir individualų pritaikymą. Vaikui reikalingi abu — vienas formuoja bendrą programos žinojimą, kitas užpildo individualius trūkumus.

Pirma taisyklė — neprieštarauti mokytojui

Geras korepetitorius niekada nesako vaikui, kad mokytojas klysta. Net jei formaliai tai būtų tiesa. Šis pasakymas griauna vaiko pasitikėjimą mokyklos sistema ir kuria neproduktyvią kovą tarp dviejų autoritetų.

Vietoj to: mokykloje šitą paaiškina vienu būdu, mes — kitu, abu duoda tą patį rezultatą. Šis daugiabriaunis mokymo metodas pripažįsta, kad matematikos uždavinys turi kelis sprendimo kelius, ir kiekvienas turi savo vertę.

Antra taisyklė — sekti mokyklos programos ritmą

Korepetitorius, dirbdamas su mokiniu, turėtų žinoti, kurią temą klasė šiuo metu studijuoja. Tai leidžia: stiprinti tai, kas dabar svarbu per pamokas klasėje; gilintis prieš ateinantį kontrolinį; neįvedinėti naujų sąvokų, kurios trukdytų mokyklos darbui.

Praktinis žingsnis: kartą per dvi savaites paklauskite vaiko, kokios temos dabar mokosi mokykloje, ir pasidalykite tuo su korepetitoriumi. Šis 5 minučių pasikeitimas informacija apsaugo nuo neveiksmingų pamokų.

Trečia taisyklė — vengti darbų dubliavimo

Jei mokyklos mokytojas duoda 20 uždavinių namuose, korepetitorius nesiūlys dar 20 panašių. Vietoj to per pamoką išsprendžiamos 5 sudėtingiausios mokyklos užduotys. Vaiko bendras krūvis lieka tas pats arba mažėja, bet supratimo gilumas auga.

Tėvai to dažnai nepastebi. Teiginys „daugiau uždavinių = geresnis pažymys“ yra mitas. Vienas suprastas iki giliausio lygio uždavinys — vertingesnis nei 10 paviršutiniškai išspręstų.

Ketvirta taisyklė — kontaktas su mokytoju, kai būtina

Jei vaikas turi rimtų problemų konkretaus mokytojo klasėje — pagalvokite, ar verta pasikalbėti su mokytoju tiesiogiai (per tėvų susirinkimą, el. paštu). Šis žingsnis dažnai labai sumažina įtampą. Mokytojas paprastai nežino, kad vaikas turi korepetitorių; sužinojęs, gali pateikti naudingos informacijos: kuriose temose vaikas atsilieka, kurios užduotys jam sunkiausios.

Šis trijų pusių dialogas (tėvai plius mokytojas plius korepetitorius) — vienas geriausių mokymosi greitintojų. Tinkamai palaikomas šeimoje, jis per 6 mėnesius duoda 30–40 % geresnių rezultatų nei vien korepetitoriaus pamokos.

Apibendrinant

Korepetitorius — sąjungininkas mokyklai, ne konkurentas. Sukurkite paprastą ritmą: korepetitorius žino programos vietą, neprieštarauja mokytojui, nedubliuoja užduočių, palaiko dialogą su tėvais. Šis derinys užtikrina, kad vaiko energija eina į mokymąsi, ne į prieštaravimų valdymą.